APIE MUS

Mūsų bendruomenę vienija Jėzaus Kristaus Evangelija. Dėl to, jog Kristus mums atleido nuodėmes ir dovanojo naują gyvenimą, kuriame bendruomenę, kuri grindžiama meile Dievui ir žmogui. Plačiau >>

KONTAKTAI

K. Donelaičio g. 10,

LT-28141 Utena

Pastorius Darius

Tel. +370 612 59 402

El. p. darius.venslovas@gmail.com

PAMALDOS VYKSTA

Sekmadieniais 11 val.

Trečiadieniais 17.30 val.

maldos susirinkimas

„IR KAS TROKŠTA, TEATEINA, IR KAS NORI, TESISEMIA DOVANAI GYVENIMO VANDENS.“

(Apr. 22, 17)

TARNAVIMAI IR RENGINIAI
Gruodžio 15 d.

Pamokslaus Anatolijus iš Švenčionių

11.00 val.

Gruodžio 18 d.

Maldos tarnavimas

17.30 val.

Gruodžio 22 d.

Pamokslaus Darius Venslovas

11.00 val.

Šios savaitės Biblijos eilutė
„Nes mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę,
kad kiekvienas atsiimtų pagal tai,
ką jis, gyvendamas kūne, darė – gera ar bloga.“
(2 Kor. 5, 10)
DIENOS SKAITINIAI

Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Jei kas krinta, ar jis nebeatsikels? Jei kas nusigręžia, ar jis nebeatsigręš?
Kodėl šita tauta užsispyrusiai laikosi savo paklydimo? Jie įsikibę į apgaulę ir nesutinka atsiversti.
Aš klausiausi ir supratau, kad jie kalba netiesą. Nė vienas neatgailauja dėl savo nedorybės, sakydamas: ‘Ką aš padariau?’

Jie visi eina savais keliais kaip žirgas, puoląs į kovą.
Net gandras, balandis, kregždė ir strazdas žino savo sugrįžimo laiką, bet mano tauta nežino Viešpaties nuostatų.

(Jer. 8, 4-7)

Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse bus apreikšta.
Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs.
Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi,
kad ir pati kūrinija bus išlaisvinta iš suirimo vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę.
Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol dejuoja ir tebėra gimdymo skausmuose.
Ir ne tik ji, bet ir mes patys, turintys pirmuosius Dvasios vaisius, – ir mes dejuojame, kantriai laukdami įsūnijimo, mūsų kūno atpirkimo.
Šia viltimi mes esame išgelbėti, bet regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis?
Bet jei viliamės to, ko nematome, tada laukiame ištvermingai.

(Rom. 8, 18-25)

„Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su Juo visi šventi angelai, tada Jis atsisės savo šlovės soste.
Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir Jis atskirs juos vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių.
Avis Jis pastatys dešinėje, o ožius – kairėje.
Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!
Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte,
buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane’.
Tada teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme?
Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą ir aprengėme?
Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’
Ir atsakys jiems Karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’.
Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams!
Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte,
buvau keleivis, ir manęs nepriėmėte, nuogas, ir manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, ir manęs neaplankėte’.
Tada jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir Tau nepatarnavome?’
Tada Jis atsakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam šitų mažiausiųjų, man nepadarėte’.
Ir šitie eis į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“.

(Mt. 25, 31-46)

Viešpatie, išgirsk mano maldą, išklausyk mano maldavimą. Būdamas teisus ir ištikimas, atsakyk man.
Nepatrauk į teismą savo tarno, nes Tavo akivaizdoje nė vienas žmogus negalės pasiteisinti.
Persekioja mane priešas, sutrypė į žemę mano gyvybę, kaip negyvėlį tamsoje gyventi verčia.
Mano dvasia nusilpo, sustingo širdis man krūtinėje.
Aš prisimenu praėjusias dienas, mąstau apie Tavo darbus, svarstau apie Tavo rankų darbus.
Tiesiu rankas į Tave, mano siela trokšta Tavęs tartum išdžiūvusi žemė vandens.
Skubiai išklausyk mane, Viešpatie, nes silpsta mano dvasia. Neslėpk nuo manęs savo veido, kad nebūčiau kaip tie, kurie žengia į duobę.
Tavo malonę leisk man patirti nuo pat ryto, nes Tavimi aš pasitikiu. Parodyk man kelią, kuriuo eiti, nes į Tave keliu savo sielą.
Išvaduok mane, Viešpatie, iš mano priešų, nes pas Tave bėgu slėptis.
Mokyk mane vykdyti Tavo valią, nes Tu esi mano Dievas. Tavo geroji Dvasia tegul veda mane tiesiu keliu.
Dėl savo vardo, Viešpatie, atgaivink mane. Dėl savo teisumo iš visų bėdų išvesk mano sielą.
Dėl savo gailestingumo nutildyk mano priešus, sunaikink mano sielos prispaudėjus, nes aš esu Tavo tarnas.

(Ps. 143)

Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus.
Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose“.
Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą:
„Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“

(Lk. 2, 11-14)